užmarėti — intr. 1. nustoti jutimo, apmirti: Ažmarėjo pirštas iš sopės, tai nieko nė negirdžiu (nejaučiu) Vj. Sudrebėjo merginos blakstienos, ir užmarėjo visa, nieko nebesakė rš. 2. Pl nuo bado nusilpti: Užbadėjęs, užmarėjęs iš Prūsų parej[o] Lp. Jų kiaulės … Dictionary of the Lithuanian Language
užmarenti — žr. užmarinti 1: Viską valgiau, niekas neažmarẽno Str. marenti; numarenti; primarenti; užmarenti … Dictionary of the Lithuanian Language
užmarėjėlis — užmarėjėlis, ė smob. (1) BŽ159, NdŽ kas užmarėjęs, labai išdžiūvęs, išdvasa … Dictionary of the Lithuanian Language